Ķsland dragi umsóknina tafarlaust til baka

Žaš er hįšung fyrir ķslensku rķkisstjórnina aš vera meš umsókn um ašild Ķslands į bišlista hjį Evrópusambandinu. Hér er sįralķtill stušningur viš žetta furšulega tiltęki sem VG lét Samfylkinguna teyma sig śt ķ viš stjórnarmyndun fyrir įri. ESB er sjįlft ķ slķkum vandręšum aš ę meiri óvissa er um framtķš žess, fyrst af öllu evruna sem notuš var sem tįlbeita hér eftir hruniš.

Ķ Noregi birtist ķ dag skošanakönnun sem sżnir meiri andstöšu viš ESB-ašild žar ķ landi en įšur hefur męlst: 62,5% eru į móti ašild į mešan ašeins 26,7% eru fylgjandi. Jafnvel ķ Hęgriflokknum hefur vindurinn snśist, en 55% af kjósendum žess flokks segjast nś myndu greiša atkvęši gegn ašild.

Össur utanrķkisrįšherra ętti aš sjį sóma sinn ķ aš senda hrašbréf til Brussel fyrir žjóšhįtķšardaginn 17. jśni og tilkynna framkvęmdastjórninni aš Ķsland sé hętt viš umsókn aš ESB. Ķ leišinni sparast 7-10 milljarša, sem svarar til fjóršungs žess sem į aš skera nišur į fjįrlögum nęsta įrs.

 


mbl.is Umsóknin er ekki į dagskrį
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Feigšarflan kallar į endurskošun

Fregnir af mannskaša og fólki ķ naušum į Langjökli ķ tvķgang į sķšustu vikum lętur engan ósnortinn. Menn hrósa happi žegar björgun tekst giftusamlega en jafnframt vakna margar spurningar um feršir og feršatilhögun į jöklum landsins. Ég tel aš atburšir sķšustu vikna į Langjökli og ófįar hlišstęšur į lišnum įrum kalli į endurskošun feršamįla aš žvķ er varšar feršalög, ekki sķst vélknśna umferš į jöklum landsins.

Yfirstjórn feršamįla ķ landinu ętti hiš fyrsta aš kalla til hóp valinkunnra til aš fara yfir alla žętti feršamennsku į jöklum landsins og gera tillögur um hvernig aš skuli standa framvegis. Žar žarf aš leita svara viš mörgum grundvallarspurningum sem varša skipulag slķkra ferša og öryggisžętti, leyfisveitingar til žeirra ašila sem reka žjónustu sem tengist jöklaferšum, leišsögn, tryggingar og eftirlit. Jafnframt ętti aš fara yfir hvašeina sem lżtur aš umhverfisįhrifum slķkra ferša, mengunarhęttu vegna sķvaxandi umferšar, įhrif į aškomuleišir og jašarsvęši jöklanna og truflun gagnvart žeim sem kjósa göngu- og skķšaferšir į jöklum.

Viš skulum lķka hafa ķ huga aš Langjökull og Žingvallasvęšiš er hluti af framtķšar vatnsforšabśri höfušborgarsvęšisins og mengun į og ķ jöklinum af völdum umferšar getur komiš fram mörgum įratugum sķšar ķ grunnvatni. Žannig er aš fjölmörgu aš hyggja, einnig aš sišferšilegum įlitaefnum. Ręša žarf žessi mįlefni m.a. viš žį sem telja sig hafa hagsmuna aš gęta ķ brįš, en sķšast en ekki sķst eru žaš framtķšarhagsmunir alls almennings og męlikvaršar um sjįlfbęrni sem eiga aš rįša stefnunni. Horfa ber til žess hvernig aš mįlum er stašiš ķ umgegni viš jökla erlendis, m.a. ķ Noregi og ķ Ölpunum. Óbreytt og versnandi įstand ķ umgengni viš jöklana hérlendis stefnir ķ óefni sem kemur öllum ķ koll. Lįtum nżlišna višburši okkur aš kenningu verša.

 

 


Icesafe-mįliš er samsafn rangra įkvaršana ķ 15 įr

Ķslenska žjóšin situr įfram föst ķ Icesafe-dżkinu og sér hvergi ķ land. Sś ótrślega staša aš einkabankar geti stofnaš til skuldbindinga ķ śtlöndum sem leiši til endurkröfu į ķslenska rķkiš į rętur ķ EES-samningnum sem rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Alžżšuflokks stóš aš fyrir 15 įrum og helmingur žingflokks Framsóknar skrifaši upp į.

Icesafe-skuldbindingarnar įttu drjśgan žįtt ķ aš fella ķslensku bankana haustiš 2008 og žįverandi rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar skrifaši upp į endurkröfu Breta og Hollendinga og fékk hana samžykkta meš įlyktun Alžingis 5. desember 2008 svohljóšandi:

"Alžingi įlyktar aš fela rķkisstjórninni aš leiša til lykta samninga viš višeigandi stjórnvöld vegna innstęšna ķ śtibśum ķslenskra višskiptabanka į Evrópska efnahagssvęšinu į grundvelli žeirra sameiginlegu višmiša sem ašilar hafa komiš sér saman um."

Mešal žeirra sameiginlegu višmiša sem žarna er vķsaš til og birt voru ķ greinargerš stjórnartillögunnar stóš m.a.:

"Ašilar [ķslensk, bresk og hollensk stjórnvöld] komu sér saman um aš tilskipunin um innstęšutryggingar hafi veriš felld inn ķ löggjöfina um Evrópska efnahagssvęšiš ķ samręmi viš samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš og gildi žvķ į Ķslandi meš sama hętti og hśn gildir ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins." Um pólitķska nišurstöšu sagši m.a. ķ greinargerš: "Gert er rįš fyrir žvķ aš žau rķki sem hlut eiga aš mįli muni ašstoša sjóšinn viš aš standa undir žessu verkefni og žaš verši ķ formi lįnveitinga viškomandi rķkja til sjóšsins meš įbyrgš ķslenska rķkisins."

Žessari mįlsmešferš greiddu atkvęši žingmenn Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks, žingmenn Framsóknar sįtu hjį en allir višstaddir žingmenn VG greiddu į móti svo og Pétur H. Blöndal. Breytingartilaga Péturs H. Blöndal um aš bera ętti vęntanlega samningana undir Alžingi var felld af stjórnarlišinu.

Meš žessari samžykkt Alžingis į ašventu 2008 var brautin vöršuš sem leitt hefur ķ nśverandi stöšu. Į žvķ ber nśverandi rķkisstjórn einnig įbyrgš og hśn hefur vissulega gert żmis mistök ķ mešferš mįlsins.

Meš synjun forseta Ķslands ķ dag į stašfestingu į lögunum um rķkisįbyrgš frį žvķ į gamlįrsdag er deilan um Icesafe fęrš į nżtt óvissustig sem įskorendurnir undir kröfu um žjóšaratkvęšagreišslu hafa margir hverjir enga grein gert sér fyrir. Hvergi hillir undir leikslok ķ žeirri hryllingsóperu sem efnt hefur veriš ķ sl. 15 įr undir merkjum EES-samningsins.

 


Ķsland śr skammarkróknum

Žaš er góšra gjalda vert aš Ķsland er į leiš śr skammarkróknum sem fyrri stjórnvöld komu okkur ķ samhliša Kyótóbókuninni. Eflaust eiga eftir aš heyrast ramakvein hérlendis frį żmsum vegna žessarar stefnubreytingar.

Annaš mįl er žaš aš horfurnar varšandi nišurstöšur Kaupmannahafnarfundarins eru ekki bjartar og žau markmiš sem samningamenn rįšandi rķkja og rķkjahópa nś ręša um sem višbrögš viš loftslagsvandanum nį alltof skammt. Žaš žżšir aš vandinn vex og glķman fram undan veršur žeim mun erfišari.


mbl.is Loftlagsrįšstefnan sett
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kaupmannahöfn: Markmiš sem duga skammt

Loftslagsbreytingarnar fela ķ sér skelfilegustu ógn sem mannkyniš hefur stašiš frammi fyrir til žessa. Meš loftslagssamningi Sameinušu žjóšanna ķ Rķó 1992 var hęttan višurkennd af alžjóšasamfélaginu en višbrögšin hafa veriš alltof hikandi til žessa. Kżótó-bókunin var įfangi en nįši alltof skammt og nś reynir į langtum įkvešnari og stęrri skref. Vķsindalegur grunnur hefur styrkst mikiš sķšasta įratuginn og meirihluti mannkyns viršist samkvęmt skošanakönnunum višurkenna loftslagsógnina sem vandamįl. Rįšstefnan ķ Kaupmannahöfn er 15. įrsžing ašila aš loftslagssamningnum og žaš sem nś knżr į eru nżjar og langtum metnašarfyllri įkvaršanir ķ framhaldi af Kżótó. Žvķ mišur bendir fįtt til aš žęr séu ķ boši ķ Kaupmannahöfn og žaš hefur ķ för meš sér aš vandinn vex og getur oršiš óvišrįšanlegur fyrr en varir. Um hvaš snżst žetta?

Lķtum į žaš sem Kevin Anderson forstöšumašur Tyndall rannsóknastöšvarinnar ķ Manchester į Englandi telur aš žyrftu aš verša nišurstöšurnar ķ Kaupmannahöfn til aš nį žvķ markmiši aš stöšva hlżnun į heimsvķsu viš 2°C, en žaš eru mörk sem alžjóšasamfélagiš viršist sammįla um aš stefna beri aš. Um žetta segir Anderson ķ blašinu Independent ķ dag m.a.:

"Rķku löndin (OECD-rķkin) žurfa aš nį fram samdrętti ķ heildarlosun gróšurhśsalofts frį og meš įrinu 2012, minnka losun frį orkuframleišslu um aš minnsta kosti 60% til įrsins 2020 og losna aš fullu undan notkun jaršefnaeldsneytis ekki sķšar en 2030. Samhliša žessu žurfa žróunarrķkin (utan OECD) aš nį fram lękkun ķ heildarlosun gróšurhśsalofts um įriš 2025 og hętta aš fullu notkun jaršefnaeldsneytis ķ orkukerfum sķnum įriš 2050. Slķkur samdrįttur er sem stendur langt frį žvķ sem samningamenn ķ Kaupmannahöfn ętla sér svo mikiš sem aš ķhuga."

Žaš er jafn gott aš stjórnmįlamenn sem og almenningur geri sér grein fyrir žvķ aš žau markmiš sem nś eru til umręšu ķ Kaupmannahöfn duga skammt. Meš skammsżni og rįšleysi er žannig stefnt ķ ólżsanlega ófęru fyrir lķf į jöršinni ķ fyrirsjįanlegri framtķš.


Lżsandi hrossakaup um ólżšręšislega uppbyggingu ESB

Nišurstaša Evrópusambandsins ķ vali nżrrar forustu ķ kjölfar Lissabon-stjórnarskrįrinnar eykur enn į andlżšręšislega įsżnd Brusselveldisins. Eftir miklar žrautir og baktjaldamakk uršu leištogar ašildarrķkjanna sammįla um gera belgķskan hęgrimann aš fyrsta forseta ESB og nęr óžekkta konu śr lįvaršadeild breska žingsins sem aldrei hefur veriš kosin til nokkurra verka aš utanrķkisrįšherra sambandsins. Hśn uppfyllti žau skilyrši aš vera śr hópi sósķaldemókrata og kvenmašur en mjög hefur hallaš į konur ķ viršingarstöšum ķ ESB.

Forsetanum nżja, Van Rompuy, er lżst sem lęgsta samnefnara sem stóru ESB-löndin sęttu sig viš og hann muni varla trufla žau meš róttękum hugmyndum sem gangi gegn hagsmunum žeirra. Helsta dęgrastytting hans er sögš vera aš yrkja "haikus"-ljóš ķ japönskum stķl og stunda hjólhżsaferšir. Barónessan sem nś į aš verša rödd ESB į vettvangi utanrķkismįla og stżra 5000 manna sveit dipómata ķ 130 sendirįšum ESB er sögš litlaus (uncharistmatic) og reynslulaus į sviši utanrķkismįla.  Bęši verša žau vel haldin ķ launum, enda sambandiš žekkt fyrir rausnarlega žókknun til starfsmanna sinna og žingmanna į Evrópužinginu.

   


Gįtan um raforku til Helguvķkurįls įfram órįšin

Sigmundur Einarsson jaršfręšingur hefur skrifaš nżja grein į www.smugan.is og svarar žar skilmerkilega žeim sem gert hafa lķtiš śr röksemdum hans um aš mikiš vanti į aš tryggš sé raforka til įlverksmišju ķ Helguvķk. Undir nišurlag greinarinnar sem ber fyrirsögnina "Er HS-Orka ķ krķsu ķ Krżsuvķk?" segir Sigmundur:

"Bygging įlversins mun vera hafin. Žaš ku brįšvanta hįspennulķnur. Og svo vantar fjįrmagn til hafnarframkvęmda. En orkuöflun viršist vera aukaatriši. Žar er fjįrmagn ekki eina vandamįliš. Žaš vantar ekki bara orku. Žaš vantar orkulindir. Hvernig er žetta hęgt? Hér hefur framkvęmdaröšin rišlast svo um munar."

Sigmundur vķsar į išnašarrįšherra og orkumįlastjóra og bišur žį um svar viš spurningunni: Hvar er orkan fyrir įlveriš? Žaš eru įreišanlega margir sem kjósa aš fį svar viš žeirri spurningu og ķ žeim hópi jafnvel fyrirtękiš Noršurįl.

 


Er ekki kominn tķmi til aš Ķsland losi sig śr Schengen?

Ķslendingar voru įriš 2001 platašir inn ķ Schengen af žįverandi utanrķkisrįšherra. Įróšursmišinn var sś stašhęfing hans aš žį žyrftu Ķslendingar ekki aš sżna vegabréf į öllu EES-svęšinu. Allir vita nś hver innistęša er fyrir slķku og hvaša verši ašildin hefur veriš keypt. Nś rįpa glępagengin inn og śt śr landinu įn žess vegabréfaeftirliti verši viš komiš og dęmdir erlendir sakborningar ķ farbanni sleppa ķtrekaš śr landi žrįtt fyrir bann į pappķrnum. Lögreglumenn vķša um land eru farnir aš lįta til sķn heyra eins og įlyktun félags žeirra į Vestfjöršum 28. október sl. ber vott um.

Sį sem žetta skrifar varaši sem žingmašur eindregiš viš Schengen-ašild į įrunum 1998 og 1999. Auk ķtrekašra fyrirspurna til žįverandi utanrķkis- og dómsmįlarįšherra flutti ég tillögu til žingsįlyktunar "um śttekt į Schengen-ašild og innflutningi fķkniefna" (sjį 597. mįl į 122. löggjafaržingi og 11. mįl į 123. žingi). Tillagan fékk žį jįkvęša umsögn frį lögreglustjóranum ķ Reykjavķk og rķkislögreglustjóri sagši ķ umsögn aš žarft gęti veriš aš fram fęri śttekt į lķklegum įhrifum Schengen-ašildar. Žetta nęgši žó ekki žįverandi rķkisstjórnarmeirihluta til aš samžykkja tillögu mķna sem ķ hvorugt skiptiš fékkst afgreidd śt śr nefnd į Alžingi.

Nś hafa menn įtta įra reynslu af Schengen og ég hygg žeir séu ekki margir sem séu įnęgšir meš hana. Sérstaklega hafa neikvęš įhrif af ašildinni aukist og oršiš aušsę eftir stękkun ESB ķ austurįtt frį og meš įrinu 2005. Ekkert męlir meš žvķ fyrir eyrķki eins og Ķsland aš binda sig ķ slķkt kerfi.

 


Jaršvarmaorka fyrir Helguvķk og Bakkaįl er ekki ķ hendi

Į fundi um Sjįlbęra nżtingu jaršhitans sem m.a. išnašarrįšuneytiš og Ķsor bošušu til ķ gęr, mišvikudag, var stašfest aš ekkert er fast ķ hendi um orku frį hįhitasvęšum til įlbręšslna ķ Helguvķk og viš Hśsavķk. Spurningu minni um Helguvķk svaraši Ólafur Flóvenz žannig aš orka sé til stašar ķ išrum jaršar "en ekki vķst aš viš nįum henni upp og į žeim kostnaši sem įętlaš er". Naušsynlegt sé aš rannsaka mörg umrędd svęši meš žvķ aš bora rannsóknaholur m.a. ķ Krķsuvķk og ķ Trölladyngju. Ósvaraš sé spurningum um matsskyldu m.a. viš Eldvörp og Grindavķkurveg. - Žaš sjónarmiš var sem raušur žrįšur ķ erindum sérfręšinganna į fundinum aš fara žurfi hęgt ķ nżtingu jaršhitasvęšanna til aš finna hvar liggi sjįlfbęr nżtingarmörk žeirra. Sé markmišiš aš safna orku ķ stór išnašarverkefni žurfi helst aš hafa mörg svęši undir ķ einu til aš dreifa įhęttu.

Ķ erindi Grétars Ķvarssonar sem fjallaši um reynslu og stöšu Orkuveitu Reykjavķkur kom fram aš nś sé teflt į tępasta vaš meš heitavatnsöflun og hętta sé į skorti hvenęr sem er ef kuldakast skellur į. Nesjavellir eru fullnżttir og pķpan žašan flytur ekki meira vatn. Hann vék lķka aš hęttu af jaršskjįlftum og eldgosum į svęšum Orkuveitunnar og hugsanlegum skemmdarverkum. Į Reykjaneshrygg viršist gjósa meš 2500 įra hléum į milli.

Ķ umręšum minnti Kristjįn Sęmundsson jaršfręšingur į goshęttuna og aš  ķ žvķ samhengi séu Brennisteinsfjöll virkust. Žar hafi goshrina įtt upptök sķn fyrir landnįm og fęrst žašan vestur eftir skaganum. Stóš goshrinan ķ 500 įr eša fram į 13. öld. Žetta geti endurtekiš sig og byrji žį lķklega ķ Brennisteinsfjöllum eins og sķšast. Fyrir noršan hafi komiš til glišnunar einu sinni į öld sķšustu žśsund įrin og žar žurfi meiri og betri athuganir en hingaš til.


Dęmigerš višbrögš stórišjurisa

Fréttirnar frį Sušur-Afrķku um aš Rio Tinto Alcan hafi hętt ķ bili viš fyrirhugaš Coega-įlver vegna įforma žarlendra stjórnvalda um raforkuveršshękkun žurfa engum aš koma į óvart. Žetta eru dęmigerš višbrögš stórišjuaušhrings. Žaš sama gildir um višbrögš žessa fyrirtękis hérlendis vegna įforma stjórvalda um orkuskatt į įlverksmišjuna ķ Straumsvķk.

Menn ęttu aš rifja upp deilu ķslenskra stjórnvalda 1981-1984 viš Alusuisse, žįverandi eiganda Ķsal, um skattgreišslur og raforkuverš. Žį tókst ķslenskum stjórnvöldum aš knżja aušhringinn til aš gefa eftir vegna žess aš hęgt var aš sanna į hann stórfelld undanskot frį skattgreišslum til ķslenska rķkisins. Nišurstašan varš tvöföldun į raforkuverši til Landsvirkjunar, breyting sem bjargaši Landsvirkjun frį stórfelldum įföllum vegna óvišunandi raforkusamnings viš Ķsal til langs tķma.  


mbl.is Rio Tinto Alcan hęttir viš ķ S-Afrķku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband